Sielos dialogas

Ponas X:Ko liūdi?
Aš: Ai... Visų mano draugių gyvenimas nuostabus... Turi vaikinus, geri pažymiai ir viskas taip "osooom".. O pas mane? Viskas ko aš ėmiausi, galiausiai patirdavo nesekmę...Jei man kas nors patikdavo, tai aš jiems nepatikdavau...
Panas X:Gyvenime ne taip viskas lengva...bet ne taip ir sunku... Pasaulis taip sutvarkytas, kad už viską turi sumokėt. Jei tau viskas "tobula" nuo mokyklos iki asmeninio gyvenimo, galiausiai pasaulis pareikalaus užmokėti už tai. Jau geriau šiek tiek viskame nesiseka, o po to susilauk atpildo už kentėjimus. Jau geriau neturėti vaikino jaunatvei, ar padaryti nerimtą avariją, negu paskui užmokėti savo vaiko gyvybe..

Pastebėjau, kad visada yra tvarka. Tiems kuriems labai sekas, netenka kažko labai svarbaus. geriau gyvensiu ramybėje, ir žinosiu, kad mano sėkmė dar ateis, negu baiminsiuos dėl to, kad visas laimės limitas išnaudotas

Flyer

Nereikšminga

Turbūt visai nesąmoningas įrašas, bet, reik ir tokių:)

Planavau paskutinę sirgimo dieną paruošti visas pamokas,
tobulai susitvarkyti kambarį, normaliai papiešti, atsisiųsti muzikos į mp3,
ir dar daug daug ką, kaip perskaityti ar bent atsiversti knygą, taip pat suplanuoti savaitgalio veiklą,
pakeisti mano gaidelio akvukui vandenį, daug laiko praleist su broliuku ir taip toliau...beje, dar žadėjau atsikelti 9 ryto...
pasigirsiu:DD
per visą dieną aš susitvarkiau nagus ir miegojau ik 12...
Nice...

Apokalipsė

Kažkas miršta, kažkurie gyvena toliau.
Taip buvo ir bus visada.
Man neramu. Visi pranašauja pasaulio pabaiga, visi jau yra susipažinę su visais
apokalipsės scenarijais. Žino ką kelinta ir kokio aukščio banga nuplaus, kokias pasekmes atneš
netikėtas(bet seniai numatytas) ugnikalnio išsiveržimas, kur nukris meteoritas, kuriose vietose skils žemė ir ką žmonės jus, kai plaučius aplips baisus dulkių sniegas...
kaip galima visą tai teigti?
Juk motina žemė viską sutvarkys visiškai kitaip. Pas ją gi daug daugiau tų scenarijų ir be ugnikalnių, bangų, meteoritų, NSO, atšilimo, atšalimo.
Negaliu į visą tai žiūrėti,..

Long time ago

Jau seniai čia nieko nerašiau. Net 2 savaites...
Atsiprašau už tokį apsileidimą..
Dėl ko nerašiau? Ogi sirgau.. ir dar dabar sergu.
Ir dar ne šiaip juokais, o bronchitu ir sinusitu vienu metu.
Visiškas "pravalas". Taip blogai jau seniai besijaučiau;(

Jau greit vasario 14, valentino diena, ir visi kaip pakvaišę.
kasdien sužinai apie kokią nors naują porą. Visi "in relationship".
O aš kaip užkeikta viena. be savo laivelio jūroj murkdausi. Taip, juokinga,
bet juokiuos, nes man velniškai blogai viskas. Sakoma, kad neigiamos emocijos
prišauks dar daugiau blogo, o geros-tik dar superiškesnę nuotaiką. Deja, aš ne ta,
kuri vaidina optimistę, ir ne ta, kuri apsimeta pesimiste. Aš-realistė. kai viskas blogai,
neimu savęs apgaudinėti žodžiais "everything will be OK".
Naiviai praitamet tikėjaus nuostabių šių metų..
Uždarom šią temą. Ir taip jau liūdna:(

Dar viena blogos nuotaikos priežastis yra vasara.
Pasiilgau nupjautos žolės kvapo, supynių, kuriomis supdavausi ištisas dienas,
laiko, kurio pakanka net labai sunkiai ir storai knygai įveikti, bėgimo per asfaltą basomis,
lauko gėlių, drugelių, cikadų muzikos naktimis, kurios klausydavausi pravėrus langą,
kregždučių klyksmo kasdien tokio pačio, bet visad skirtingo, maudynių ežere naktimis,
tų žvaigždėtų naktų, kai atsiguli po graikišku riešutu ir atrodo, kad esi Graikijoje, nors joje nė kart ir nebuvai, pasiilgau pomidorų iš mamos daržo ir naktinio uogavimo iš kaimynų kiemų,
to kvapo, tvyrančio visur, ir PAAAUUUKŠČIŲŲŲ GIESMIŲŲŲ!!!
Visa tai buvo nuostabu, ir dar kart1 bus nuostabu, ir dar daugelį kartą bus super, kol mirtis visą tai
iš mūsų atims...