Tie atodūsiai, švelnus nosies bakstelėjimas, bučinys prilygstantis kregždės palytėjimui.
Akys kurių nepamenu, nes niekas nebesvarbu. Nepamenu bruožų, tik tą saulę, kvapą, skonį, mano paskutinius žodžius ir tavo prisilietimus. Gąsdinantis nežinojimas ar dar pamatysiu ir ar dar bus leista prisiliesti kaip tą kartą.
Iš pirmo žvilgsnio toks linksmas, lengvabūdis, nuoširdus, besirūpinantis ir man artimas, nors pasakiau tik pora žodžių. Galbūt mūsų pokalbis vyko labiau tarp neabejingų žvilgsnių, aštrių, įsirėžiančių atmintin su visais žiburiais.
Žvakės kai nieks neberado žiebtuvėlio. Trys gimtadienio žvakės užgęsusios nuo visų tipų cigarečių.
Pažinau. Esi kitoks nei tikėjausi. Išgyvenęs daug skaudžių akimirkų ir galiausiai pasidavęs lengvumo sūkuriui. Nesakai nieko mielo, tik "viskas gerai:)". Bet kiekvienas "gerai" supranta skirtingai. Man tai lyg smūgis daug giliau nei bet kas buvo dūręs. Sakai nenori prisirišt ir nepatinka kai kiti prisiriša. Bet aš jau spėjau išmokti tavęs niekada nepaleist. Jau statau bent likusią vasarą ir rudens pradžią šalia tavęs, o tu tik atsakai "Saule tu, neliūdėk. Viskas ne taip greit kaip daug kas nori..".
Gal tiesiog ignoruok dabar? Bus skaudžiau iš tavęs išgirst "suklydau"..
Bet tu toliau rašai, skambini, nori susitikt, nors tėvas man pakirtęs bet kokį kelią ligi tavęs.
Tikiuosi viskas bus gerai..
Nes dabar mano galvoje tik spengiantis vėjas, tie dūmai.. Tu..
Youta,
arba
Flyer
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą