Kam bėgti tarp medžių.
Pasiklystu jau savo galvoje.
Viskas kaip tropiniuose miškuose-prieštarauju sau pati.
Dienos nuostabios, tobulos, tokios geros, kokių jau seniai gerų neturėjau, o vakarai su ašaromis
ir liūdnų temų svarstymais. Temų-kurios jau seniai pilnai išnagrinėtos.
Viskas gerai, bet labai blogai.
Vasara tuoj. Laisvė, jokių darbų, bet.... pasiilgsiu tų kabinetų, sienų,
tualetų be spynų, rūkalių zonos,kur visi medžiai prikišti nuorūkų, o švaraus plotelio žolės jau seniai nebuvo.
Pasiilgsiu intrigų-draugių/nedraugių. Tų "pydarų" klasiokų, nuo kurių bairių aš lydausi.
Pasiilgsiu to žmogaus, kur stengiuosi sutikt kiekvieną pertrauką,
nors artimiausi draugai mano, kad pamiršau ir paleidau...
o aš matau kad ir jis nepaleido...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą