2012 m. kovo 24 d., šeštadienis

Atgimimas

Statau kažką naujo.
Pasikeičiau.
Tapau ta, kuriai nedaug kas svarbu, atsipalaidavusi,
vienintelė gyvenanti bohemiškai, visad sakanti "kas bus, tas bus. Kas man iš to?"
Taip lengviau. Nebėra žmonių kurie man rūpi iki nugriuvimo ir aš niekam "iki tokio lygio" neberūpiu.
Užtat lengviau skraidyti po savo svajones.
Man pasidarė nebesvarbu kas ką apie mane mano, nors nieko blogo ir nemanė.
Visos panelės vaikšto su paltukais, platformom arba ilgaauliais iš tikros odos, "ala" prancūziškom beretėm, pavasarį pasidaro naują šukuoseną su kirpčiukais, prasiveria ausis ir vėl klauso "dance floor music". Užsiaugina ilgus nagus ir susiriša tvarkingus kuodukus, fotografuoja saldžius vaizdus su rasos lašeliu gėlytėje.
O aš tapau savimi. Vietoj palto rengiuosi senu tėčio megztiniu su užtrauktuku. Megztu su raštais. Be jokių figūros pabrėžimų. Vietoj ilgaaulių ar platformų ruošiuosi pirktis baltus sportbačius. Beretės-aplamai kepurių nenešiojau ir nenešiosiu, kad ir kaip tai yra madinga. Plaukų nesikirpsiu, vaikščiosiu palaidai arba su netvarkingu kuodu į kurį bus prikišta pieštukų ir teptukų, fotografuosiu laisvai, be tikslo, be saldumo. Muzika-jau žinot kokią aš mėgstu. Plati mano muzikos skalė apima ir kai kurį repą bei kai kurį popsą. Visą laiką klausausi muzikos, nes MP3-mano vaikinas:D
O dabar mano tėvų laikų daina, į kurią tiesiogine prasme įsimylėjau, nes muzika atsako į jausmus tokiu pačiu jausmu:)

Su pasikeitimais,
Flyer, kviečianti jus tapti SAVIMI
xoxo

P.S Aš nesmerkiu kitų stiliaus, man jis be galo gražus, tiesiog jis man netinka;)

2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

Parsiduodu

Parduodu viską ką turiu.
Vien tam, kad būčiau tuščia,
Kad būtų vietos kažkam naujam.

Piešimai, apmąstymai, muzikos klausymas, bendravimas su iki tol nepažįstamais, bet žinomais žmonėmis. Visa tai mane pagydė. Pailsėjau nuo tų nesąmonių, kurios nebeturi man jokios reikšmės.
Pradėjau spindėti kaip žvaigždė, nors viskas tiesiog sugriuvo, o ne pasitaisė..
 Pati padariau foto:)
(och, tie girimaisi:PP)
Šiandienos daina, kuri tokia nuostabi:
Su meile,
Flyer






2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

Like always

Būna tokių dienų, kai viskas griūna, tiesiogine to žodžio prasme.
Kaip ir man šiandien vakar dienos tęsinys.
Griūna mano draugystės. Vienos privalau atsisakyti tam, kad kita draugystė galėtų griūti
gražiai lyg domino-tvarkingai, pagal taisykles, be chaoso.
Ir taip nelabai savim pasitikėjau, o dabar, šiandien, draugė man parašo:
"sužinojau kodėl neturi vaikino, ir ką jie apie tave mano...:/"
Vien jau išraiškingas veidelis nieko gero nereiškia.. Puse dienos pravaikščiojau,
lyg nebejausčiau žemės po kojomis... Taip jau būna...
Nuramino tik viena sava mintis, aplankiusi mane miške..
"Po galais, bus tų draugių, gandai-aš jokiais jais netikėsiu, tad nebebus pagrindo ir bijoti, ne pasaulio pabaiga gi:)"
Be to, buvo ir blogiau. Mokykla, pavasaris, kas gali būti "geriau"?

Mama man skolinga jau 6 litus... Už kiekvieną jos surūkytą cigaretę-po litą..
Bloga aš dukra, bet ;DDD


2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Tyli vertė

Panelė privalo žinoti savo vertę ir niekada nenusileisti iki berniuko lygio.
Vienąkart buvau nusileidusi, patyriau nesėkmę..
Dabar vėl vos nenulipu nuo savo stiklo kalnelio.
Kaip paneliai elgtis, jei ji nori nusileisti ir aplankyti jai iki šiol nežinomas žemumas?

Nk.. rašau taip savo draugei kai paklausia kas yra.
nieko.
Nes niekam nerūpiu, išskyrus geras drauges ir šeimą, bet o kiti??
nieko.
Nes mano gyvenime neįvyksta nieko naujo.
nieko.
Nes tiesiog nieko nebematau savo akimis.
Kaip ir daugelis kitų, užsidedu kaukę.. Kad atrodyčiau patenkinta.
Kad galėčiau niekam neparodyti, kaip iš tiesų jaučiuosi. Kad nereikėtų daugiau atsakinėti į tuos kvailus klausimus: "Ar tikrai? Bet taigi jis visų pajuokos objektas..." Ir aš atsakau tik vienąkart... žmonėms, kurie manęs nepažįsta, arba "sekantiems" nes patiko ano vienas įrašas. Čia niekas iš mano erdvės nieko nesužinos, nes jie tuo ir nesidomi. "Taip, man jis rūpi, nes mane veža jo ūgis, man nesvarbu kad daug kas iš jo juokiasi, jis mane traukia, kaip bitę žiedas.
Kad ir kiek šaukiu draugių pagalbos, jos negirdi. Kad ir kiek maldauju "tenais" sėdinčio "kažkokio" lėlių valdytojo pagalbos..... kad ir kiek.....

Flyer,
xoxo


2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

Sunkuma

Norėčiau, kad visi nusimautų kaukes,
Parodytų savo tikrus jausmus, nes man darosi sunku svajoti.
Žiema rodo pavasariui kad jau laikas, o kodėl žmonės to nerodo?
Iš kur man žinot ar galima prie tavęs prieiti?

Noriu ir vėl miegant girdėti per autostradą greit lekiančius motociklus, visiškoje harmonijoje su nakties šviesa....

2012 m. kovo 4 d., sekmadienis

Tai, ko niekas negirdi

Tėvai perstumdė baldus salone,
lyg tam, kad pavasaris galėtų laisviau judėti po saloną.
Nebeliks to žiemos jaukumo: sniego, žvakių, amžinos nakties...
Iš atminties išsitrins Kalėdų kvapas, meduoliukų skonis,
arbatos karštis, aptysę megztiniai, ir eglutė su milijonu lempų.

Bijau laiko tėkmės, nes bijau pamiršti.
Susigūžiu pasaulio kampe, kad manęs neįtrauktų juodoji skylė.
Nebežinau ko laukiu ir ko tikiuosi, nes vienas pokalbis per daug gali pakeisti..
Taip lengva pasimesti nuosavose mintyse, kad nors verk, sustok, nebejudėk ir žiūrėk į "damn"
užsklandą. Nes viskas visada ne taip kaip turėjo būti.
Nes ne obuolys nukrenta ant manęs, o aš į bedugnę.
Kalbu pirštais, mimikomis, akimis, citatomis ir pakrikais žodžiais..
Niekas negirdi..
Nes nebemoku groti šonkauliais ir klausytis širdimi,
tai iš manęs atėmė. Gal nevykėlis, bet... per daug man rūpintis nevykėlis..

Aš-"optimistė":DDD
(smailai-per daug senas įprotis)

Su meiiiile,
Jūsų Flyer,
Savo tigroms

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Baltai juodu nelogiškai

Baltu ant juodo...
Mano mintyse per giliai įsispaudė tai..
Sakai kad taip yra, o jei nėra taip?
Tada vėl tarp juodo baltu...
Lyg ne į temą žvilgsniu savu..
Baltom akim į juodą tamsą...
Bėgsiu, kad užkliūti,
nesiseks, nes seksis...
Tiesiog, something like black  
With love,
Flyer