lyg tam, kad pavasaris galėtų laisviau judėti po saloną.
Nebeliks to žiemos jaukumo: sniego, žvakių, amžinos nakties...
Iš atminties išsitrins Kalėdų kvapas, meduoliukų skonis,
arbatos karštis, aptysę megztiniai, ir eglutė su milijonu lempų.
Bijau laiko tėkmės, nes bijau pamiršti.
Susigūžiu pasaulio kampe, kad manęs neįtrauktų juodoji skylė.
Nebežinau ko laukiu ir ko tikiuosi, nes vienas pokalbis per daug gali pakeisti..
Taip lengva pasimesti nuosavose mintyse, kad nors verk, sustok, nebejudėk ir žiūrėk į "damn"
užsklandą. Nes viskas visada ne taip kaip turėjo būti.
Nes ne obuolys nukrenta ant manęs, o aš į bedugnę.
Kalbu pirštais, mimikomis, akimis, citatomis ir pakrikais žodžiais..
Niekas negirdi..
Nes nebemoku groti šonkauliais ir klausytis širdimi,
tai iš manęs atėmė. Gal nevykėlis, bet... per daug man rūpintis nevykėlis..
Aš-"optimistė":DDD
(smailai-per daug senas įprotis)
Jūsų Flyer,
Savo tigroms
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą