2012 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Miami in the head

Seniai jau berašiau
Spėjau susirgt ir vėl pasveikt..
Atsiprašau už apsileidimą..
Bet kai nuotaikos beveik nėra, negalima melancholija užkrėst kitų.
Neturiu jokių minčių,,

Svajose vien tavo akys..
Galvoje vien ta muzika...
Miami in you,
Miami in the head



xo xo,
Flyer

2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis

Pasivaikščiojimas

Ketvirtadienį buvau išėjusi pasivaikščioti, ir tiek grožio prisižiūrėjau...
Tiesiog nebuvo laiko iki šiandien tvarkyti nuotraukų, o dabar, kai jos paruoštos,
galiu ir jums jas parodyti:)
P.S. Matote, kad puse ežero kaip matinis stiklas. Taip yra dėl to, kad vienos ežero
pusės ledas ištirpo, o kitos ne.. labai nerealiai atrodo..:)









Be to,
Vėl geras oras, taigi, Vilniečiai,
marš į lauką!!:))

Iki pasimatymo,
tada, kada turėsiu bent kokių minčių savo tuščioje galvoje..
Flyer

2012 m. balandžio 13 d., penktadienis

From childhood

Kas mus užaugino?
Taip, visi iškart atsako: tėvai, aplinka.
Bet jei panagrinėjus šį klausimą plačiau?
Ar knygos prisidėjo prie to, kaip mes dabar elgiamės ir kaip veikiam kritinėse situacijose?

Jei manęs kas paklaustų kas dažniausiai kirba mano galvoje, atsakyčiau nedvejodama:"vaikystė"
Kodėl?
Ogi nes visada maniau, kad žmonija iš lėto slenka žemyn. Važiuoja nuo savo kalniuko.
Juk jau buvo "aukso amžius", ir ne vienas, o daug.
Kaip graikai, po to renesansas, barokas, na ir Merilyn Monro laikai,
Žavūs savomis mašinikėmis ir rafinuota mada.
Dabar nebeliko nieko žavaus.
Deja, negalėsiu savo vaikams pasakoti romantinių istorijų apie 2011 ar 2012.
Kaip seneliai su šypsenomis veiduose pasakoja jaunystės kvailystes ir tragiškiausias situacijas, iš kurių neišlipo, o kurios peraugo į kitas situacijas.
Juk nepasakosiu savo anūkams:"Vat kai man buvo 15, patyriau didžiausią nesėkmę, numečiau I pad'a tiesiai ant asfalto... ir jis subyrėjo į šipulius.."
Taip, juokinga istorija, o dar kai laki fantazija...

Tai kas užaugino?
Mane tai multikai, kuriuos žiūrėdavau kasdien.
Ne, tai ne "Dragon ball Z". Visas šis Sajano išgarsėjimas tėra "pijaras".
Mano multikai buvo "Mulan", "Beuty and the beast", "Alisa in wonderwolrd", "Peter Pen",
"Cinderela". Bet mano numylėtiniai buvo "Spirit stalion of Simaron" ir "The Lion King".

 
Sakykit ką norit, bet ši daina drebina širdį..
Dar savo vaidmenį atliko ir filmai, visą vaikystę gyvenau su "Labyrinth" 1986 metų..





Mmmmmm... kiek prisiminimų... Einu pažiūrėsiu vaikystės filmus ir multikus:)

Flyer

2012 m. balandžio 11 d., trečiadienis

La Delicatesse

Vakar vakare žiūrėjau nuostabų filmą, kupiną paprastumo,
žavumo, kasdieniškumo, romantikos, subtilumo.
"La Delicatesse"-filmas, kurio seniai laukiau. 
Nemėgstu "tupų" scenarijų, tad dažniausiai žiūriu filosofinius ar psichologinius kinus,
nedaug kas iš jaunimo tokius filmus supranta. Kai kurie taip ir liko prie "Transformerių"
(nepeikiu to filmo, tiesiog jis nėra labai protingas, skatinantis mąstyti).
Audrey Tautou yra mano mėgstama aktorė, todėl vien tik išvydusi ją "treileryje" supratau, kad šį filmą būtinai turiu pažiūrėti.

Mano nuotaiką gadina tik tai, kad buvau pas gydytoją ir ji liepė namuose sedėti iki kito antradienio, o aš jau buvau nusiteikusi pasižmonėti...
Na, bet sveikata svarbiau.


 

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Atrasti seniai žinoti

Šiandien pas mane buvo "kapitalinis tvarkymasis".
Kadangi tik ryt einu pas gydytoją, tai likau namie, o veikti nebuvo ką.
Dėl to ir užėjo mano tas "priepuolis".
Ko tik neradau tarp išmėtytų daiktų..
Visokie seniausiai pasimetę dienoraščiai nuo 5 klasės,
kuriuose visi įrašai tokios sudėties:

Durnė

D tikra durnė.

Kiek daug pasikeitė nuo to laiko. Tada viskas buvo daug lengviau, nors tuo metu šios problemos atrodė apimančios visą gyvenimą nuo-iki.

Dar radau visus savo blonknotus, kuriuose visi lapai pripaišyti ir prirašyti eilėraščių.
Kai netingėsiu (o tai turbūt bus tik vasarą) nuskanuosiu kokį savo darbelį ir parodysiu :)
Iš po lovos ištraukiau 2 senus, tiesiog "vintažinius" lagaminus, ir ištraukiau visas dėžes su audiniais.
O po tomis dėžėmis manęs laukė staigmena....
Tose vietose visas parketas buvo juodas...
Bandžiau viską išvalyti-nepavyko.
Grindys toje vietoje truputėlį papuvo...
Kai pasakiau tai tėčiui, jis, vietoj sprendimo, atskaitė tą "tipinį" tėvų moralą-tu neatsakinga, ten gali būti katės pridaryta, o jei blusų privis... bla bla bla bla... taigi sakiau, nemąstai logiškai, visai durna.
Valio..
Na, bet užtat atradau seniai pamirštus daiktus, kurie kvepia labai svarbiais ir gerais prisiminimais.

Labiausiai mane sugraudino rastas pageltęs lapelis su įamžintais 8 žodžiais, kurie apėmė visus jausmus...

Kaip gyvenimas be praeities,
Kaip meilė be ateities



Iki kito susitikimo :)
Skraiduolė
(och, kaip skamba Flyer lietuviškai... gražu žiūrėti:D)


2012 m. balandžio 8 d., sekmadienis

Velykos

Velykų rytas.
Šiemet truputėlį neįprastos.
Likau namuose su broliuku ir mama vietoj kelionės pas gimines, nes sirguliuoju, o niekas nenori užkrėsti giminių.

Linkiu kietų kiaušinių moterims tiesiogiai.
O vyrams dviprasmiškai :)


O aš, neturėdama ką veikti, panaršiau vieną iš mėgstamiausių tinklapių ir atradau nuostabų dailininką, Antoną Semionovą.




Iki,
Flyer

2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis

Jaunystės samprotavimai

Pradėjau gaudyti malonumą iš gyvenimo.
Man neberūpi kitų problemos, kitų įvykiai.
Kai draugai pasakoja apie save, man įsijungia "pššššššššš"
rėžimas. Ausyse ūžia tas sugedusio televizoriaus garsas, kur protarpiais
girdisi mane apsėdusios dainos prieskoniai. Po to galima vėl įsijungti ir klausytis
samprotavimų apie pasaulį. nors norisi te pasakyti: "Durnės, nieko jūs nesuprantat.
Ką gero galite pasakyti apie žemės pusiausvyrą būdamos penkiolikos-šešiolikos metų,
geriančios kavą coffee in'e? Taip kava čia tobula, bet nereikia vaidinti kažkokios  "ala" meniškos sielos.
Manote kad visa žmogaus esybė susideda iš draugų ir surūkytų cigarečių žalioj jaunystėj skaičiaus?
O gal iš tų nuotraukų, kai girtos šypsotės kamerai? Jums atrodo kad gyvenimo viršūnė yra tada, kai eini į plotus, linksminiesi, nors dar neužaugęs kūnas jaučiasi "chujovai"? Tada jūs jau ritatės žemyn.. kaip norit, aš neprisidedu..."
Šioje vietoje suku kita linkme.
Nieko apie pasaulį pasakyti negaliu, ir net nebandysiu.
Žmonės bando suprasti viso ko esmę visą savo gyvenimą, tad kaip aš galiu viska žinoti nenugyvenusi net ketvirtadalio viso gyvenimo?
Dėl to susirišu kuodą koks man išeina, o ne tokį koks turėtų būti pagal kitų taisykles.
Svaigstu nuo kiekvieno besiskleidžiančio lapelio, nuo kiekvieno šešėlio, kurį sukuria saulė ir tamsa, juk tai gyvenimo paslapties išraiškos. Stebėjimu gali suprasti daug daugiau nei perskaitymu.
Be tamsos nebūtų šviesos, šis neigiamą prasmę įgavęs natūralus reiškinys atneša džiaugsmą.
Kaip ir žiema.
Mane žavi šaltis ir tamsa, nes kai nieko nematai aplink save, maža liepsnelė, labai maža švieselė įgauną didesnę reikšmę.

Draugės kviečia pavaikščiot po parduotuves, siūlo atnaujinti garderobą pavasariui.
Aš atsisakiau. Visų pirma, tikrai nenoriu eikvoti laiko žiūrinėjimams, juk visvien nieko nesiruošiu pirkti ir šiaip reik sukaupt jėgas, kad pagaliau paruoščiau namų darbus.
Dabar supratau, kad visada reikia žinoti ko nori iš gyvenimo. Nereikia žvalgytis, reikia sugalvoti, o paskui ieškoti. Juk profesiją visi išsirenka, o ne pirma pabando vadybą, po to biškutėlį žurnalistiką, o ant galo truputį "pakapsto" grafiką.
Jei jau norima paimti pora profesijų, kiekviena iš jų yra rimtai išnagrinėjama, kad, jei ką, ja būtų galima rimtai užsiiminėti.
Esu aiškiai įsivaizdavusi ko noriu, ko ieškosiu ir žinau kiek apytiksliai viskas kainuos, kad nebūtų tuščio pinigų švaistymo ar to durno lakstymo po parduotuves su draugėm ir kūdakavimo :" O, kokia miela maikė!!!!!Bla bla bla bla bla, čia tiek gražių gėlyčių, dar rūžavas kaspinėlis... Perku, nes miela"
Pati suprantu kad panelės yra vištos, dėl to stengiuosi tokia nebūti. Man visada bus paslaptis kaip vyrai sugeba su jomis gyventi ir kasdien išklausyti tas nesąmones, tuos rausvus palyginimus.
Visos svajonėse suka pastelinių spalvų svajones. O pas mane svajonėse vakaras arba naktis. Žibintai tarp sovietinių namų ir suolas prie šiukšlių konteinerio. Suplėšitas krepšinio tinklas aikštelėje ir suskeldėjęs asfaltas su duobėmis. Paprasta coca-cola rankose ir parastas sumuštinis...


2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

It's all in ya' eyes

Nereikia nei šypsenos, nei sukąstos apatinės lūpos..
Viską matau akyse.
Kaip ir daugėlis mato, matė ir matys.
Uždenk visą veidą, palik tik mažą tarpelį tavam žvilgsniui, pasakysiu apie ką galvoji, ką jauti.
Kai akis į akį pažiūri, tarsi susilieja dvi galaktikos. Susikryžiuoja mūsų žvaigždės. visa paskęsta juodumoje.
Nereikia žodžių, nereikia tavo muzikos. Visa simfonija įrašyta akyse.

Ya snow, you're late for 2 month...


Užpustyta sniege:)

2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Keistasis įrašas 2

2 įrašai per dieną, daugoka, bet, aš žadėjau parodyti ir kito kompiuterio sandėlių turinį:)

Inspirations:













Flyer

Kai..

Kai sužinai tai, ko nežinojai, bet kas yra labai svarbu, kas gali atsiliepti tavo tolimesniam gyvenime, kas paliks po to įbrėžimus tavo gyvenimo stikle, kas užaugins juodas dėmes už veidrodžio....
Nebegali tylėti tyla.
Kilo nenumaldomas noras pasakyti viską ką saugojo savyje.
Skėlė antausį.
Ar tyčia, ar netyčia, ji to nenorėjo.
Atvėrė akis, sukėlė žemės drebėjimą tavo gyvenime.
Ir pasakyk kad tavęs neįspėjo.
Tesinori būti paukščiu ir skraidyti, neimant į galvą jokių problemų. Nebesirūpinti išvaizda, nebemokėti jokių mokesčių už tai kad kvėpuoji ir girdi.

Ir pasakykit, kad žmogaus sugalvotos taisyklės sąmoningos.
Man tai panašu į žaidimus. Atrodo viskas nuostabu ir BAM! visko netenki, žaidimas baigtas.
kiti išsidalina tavo kortas ir toliau linksminasi.

Pradedu manyti, kad kiekvienas žmogus yra užkoduotas. Vieni visada viską laimi. Kad ir ką bedarytų, niekada nelieka be apdovanojimų. kiti gali "gimdyti" geriausias idėjas, bet lieka nepastebėti arba, dar geriau,  jų idėjas kažkas pasisavina.
Ką jau kalbėti apie tuos, kurie aplamai nieko nesugeba išpešti iš savo gyvenimo. Vaikystėje skursta, jaunystėje dirba Maximose, o visą likusį laiką praleidžia gatvėse.
Bijau, kad manyje gali būti pasislėpęs nelaimių šaltinis. Jei tai tiesa, nepasiduosiu.
Kovosiu iki galo, už sėkmę, už savo svajones, už tai, kad visi žinotų mano vardą.

Šaukiu tyla,
Aimanuoju tamsa.
Bet viskas lyg atsitrenkia
Į tavo nugarą,
Aukštą ir galingą.
Bet lygią ir neutralią.



2012 m. balandžio 3 d., antradienis

Keistasis įrašas

Iškart įspėju, bus keistas įrašas, nes tvarkiau savo vieno iš dviejų kompiuteriu failus, taigi, rodau ką gero juose radau :) (netingėkite išklausyti visų dainų;))
Visos šios dainos man labai patinka, siūlau iškart įsirašyti į savo pleer'ius. Aišku, kad ir kokie geri būtų šie kūriniai, tikrai ne visiems tokio tipo muzika patinka, bet čia jau kita tema.

Toliau,
mano "inspiration" klodas
Nr.1 , nes kitame kompiuteryje taip pat pilna visokių įdomybių, kuriomis labai norėčiau pasidalinti, bet čia jau kitą kartą:)
Taigi,











Įspėju, kad nekiltų nepasitenkinimo banga ir manęs neprigriebtų ACTA, visus šiuos darbus ir nuotraukas radau interneto ir blog'ų platybėse:)

Ir keletą nesąmonių












Čia kasdieninis facebook'o gyvenimas:)

Ir paskutinė skiltis, iš fashion blog'ų pasiskolintos madų nuotraukos













That's all, my frinds:)
Flyer
xoxo