Mama

Išblizginu visų namų grindis, nuvalau dulkes nuo visų stalų ir staliukų, sutvarkau indus, kepu obuolių pyragą su savo "fiks idėjomis". Ten nereikėjo pieno-aš jį įpyliau, nežinia kodėl, ilašinau citrinos sulčių ir ibėriau vanilinio cukraus. tikiuosi bus skanu.
Tėvų nėra, išvažiavo su mažuoju broliuku į polikliniką.
Klausausi mėgstamos muzikos ir mąstau.
Kaip tik mano skaitomoje knygoje pasitaikė skyrius apie moters dieną.
O man galvoje pradėjo bręsti mintys apie mamą.
Visi poetai, rašytojai ir net tapytojai yra suikurę bent vieną poemą, ar nutapę darbą savo mamoms ir jų meilei pagerbti.
Aš jaučiu, kad pati niekada besąlygiškai nemylėjau mamos. dėl to man labai liūdna. Atrodo kad kažko neturiu tik dėl to jausmo stokos.
Jau vaikystėje mes su pussesere sakydavome kad norim būti seserimis. Iškildavo viena dilema: Jos mama išsiskyrusi, o aš turiu ir tėtį ir mamą, mes tikrai nepalaikydavome daugpatystės, taigi... ką daryti? Aš lengvabūdiškai numodavau ranka ir pasiūlydavau: Mano tėtis bus mūsų tėtis, o tav mama bus mūsų mama, o mano mamos nebus.
Kraupu.
Visą tai darydama, ta prasme tvarkydama, įdėdama labai daug pastangų, nors ir nualinta kosulio, bandau užsiugdyti tą besąlygišką meilę.
Kentėsiu, kad tik susikurti tą jausmą.
Juk jis tiek daug kitiems reiškia, vadinasi, privalo tiek pat reikšti ir man.
Ramina tik iš vaikystės atkeliavę akordai...

                                        
Eilinį kartą apmąstymuose paskendusi,
Flyer
xoxo