Taip, visi iškart atsako: tėvai, aplinka.
Bet jei panagrinėjus šį klausimą plačiau?
Ar knygos prisidėjo prie to, kaip mes dabar elgiamės ir kaip veikiam kritinėse situacijose?
Jei manęs kas paklaustų kas dažniausiai kirba mano galvoje, atsakyčiau nedvejodama:"vaikystė"
Kodėl?
Ogi nes visada maniau, kad žmonija iš lėto slenka žemyn. Važiuoja nuo savo kalniuko.
Juk jau buvo "aukso amžius", ir ne vienas, o daug.
Kaip graikai, po to renesansas, barokas, na ir Merilyn Monro laikai,
Žavūs savomis mašinikėmis ir rafinuota mada.
Dabar nebeliko nieko žavaus.
Deja, negalėsiu savo vaikams pasakoti romantinių istorijų apie 2011 ar 2012.
Kaip seneliai su šypsenomis veiduose pasakoja jaunystės kvailystes ir tragiškiausias situacijas, iš kurių neišlipo, o kurios peraugo į kitas situacijas.
Juk nepasakosiu savo anūkams:"Vat kai man buvo 15, patyriau didžiausią nesėkmę, numečiau I pad'a tiesiai ant asfalto... ir jis subyrėjo į šipulius.."
Taip, juokinga istorija, o dar kai laki fantazija...
Tai kas užaugino?
Mane tai multikai, kuriuos žiūrėdavau kasdien.
Ne, tai ne "Dragon ball Z". Visas šis Sajano išgarsėjimas tėra "pijaras".
Mano multikai buvo "Mulan", "Beuty and the beast", "Alisa in wonderwolrd", "Peter Pen",
"Cinderela". Bet mano numylėtiniai buvo "Spirit stalion of Simaron" ir "The Lion King".
Sakykit ką norit, bet ši daina drebina širdį..
Dar savo vaidmenį atliko ir filmai, visą vaikystę gyvenau su "Labyrinth" 1986 metų..
Mmmmmm... kiek prisiminimų... Einu pažiūrėsiu vaikystės filmus ir multikus:)
Flyer
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą