Pažiūri į juos iš kitos pusės, supranti, kad ne tokie jie jau ir beširdžiai, jie jaučia, juos įžeidžia ir jiems skaudu.. o kartais jie būna net labai teisingi.
Apgalvojus visą gyvenimą galiu pasakyti, kad jis yra gan svaigus.
Kaip apsirūkius žolytės ir dar kyla ir leidžiasi lyg "amerikietiškuose kalneliuose", nors niekada jais nevažiavau, nes man tai buvo per daug baisu.
Visi žmonės kuriuos sutikau per šiuos 15 metų man davė gan daug. Visi kažko išmokino. Ir dėl to nebepykstu. Kad ir kaip su kai kuriais buvo sunku susitvarkyti ir perlipt juos tiek morališkai tiek psichologiškai, jie atvėrė man naujus matmenis ir matavimus.
yra tokių, su kuriais pakalbėjus bent minutę, pats nejučiomis pradedi filosofuoti, mąstyti..
Įdomu ar aš ko nors kitus išmokinu, ar kitiems nesu tuščia, be reikšmės. Kalbu ne apie draugus, o apie vienos sekundės pažįstamus, kai pakalbi tik vieną kartą per visą gyvenimą arba tiesiog žinai, bet nepažįsti. Juk gal ir aš realybėje esu kitokia negu čia.
Nes ten visi bijo parodyti savo silpnumą, bijo būt nuskriausti ir pažeisti..
Dėl to kartais ir reik atsikelt vasara velniškai anksti.
Rytinis rūkas praplauna smegenis, išpučia dulkeles iš vidinio sąmojo.
...Atstatyti gamyklinius duomenis...
Just demons in the fog,
Sweet sound of death..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą