Ignoravimas ir keistos sumišusios mintys nebegąsdina. Pagaliau supratau, kad
tai ir yra mano tikroji esybė. Su visomis nesėkmėmis, priešais, draugais, kitų klaidingomis nuomonėmis ir mane labai giliai užknisančiomis asmenybėmis.
Saulė jau yra, krūva laisvo laiko, keistų norų, kaip tarkim pasivaikščioti po parduotuves,
nors dar taip neseniai to nekenčiau..
Laikas bėga, keičiasi ir švytuoklė nesustoja suptis, taip ir mano galvoje..
Viskas tiesiog nenustoja tekėti, kad ir kaip bandyčiau sustabdyti savo fantazijos žirgus...
Kažką seku, nežinau ką ir kaip, laikausi įsikibusi tų jausmų, kurie yra be atsako, arba
kažkas bijo parodyti taip pat.
Taip ar anaip, suprantu, kad tenka eiti toliau, teks lyg niekur nieko šukuoti plaukus,
panardinus į juos pirštus mėgautis jų švelnumu ir tankumu..
Teks vėl eiti žingsnis į žingsnį, nesvyruojant nuo silpnumo..
Privalėsiu vėl atrodyt lyg nieko nebūtų buvę, ir aš taip darysiu.
Su kažkokiu vidiniu linksmumu.
Klausysiuos muzikos,
Neatitinkančios mano būsenos,
Tam kad išlaikytų bent kažkokią pusiausvyrą
Tarp visų paukščių..
Esu kaip reta linksma, nors ir vėl viskas ne pagal mano apskaičiavimus..
Tiesiog pradedu suprast..
Per ilgai jau save kankinau..
3 mėnesiai..
Atsitraukiu nuo kažko..
Išeinu su šypsena, nes žinau-jis žiūrės, o aš išeinu visiems laikams ir nebegrįšiu
Myiu, bučiuoju ir iki
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą