Pirma diena kai man visai ramu. Važinėjant dviračiu taku, apaugusiu laukinėm gelėm pajaučiau visišką vidinę harmoniją, kurios man pastaruoju metu labai stigo. Nesakau kad kažkas dingo manyje, gal net labiau išryškėjo ir darosi dar sunkiau pamiršt viską, bet tai nebegadina taip nuotaikos...
Nuopoliai mane išmokė visą laiką laikytis ant kojų, nepasiduoti ir vistiek mylėti, bet niekada nepasitikėti.. Galinės atramos niekada neturėjau ir neturėsiu, reik atsilaikyti pačiai, nesvarstant apie pasaulio egzistenciją ar laiko tėkmę.. gal bent tai aš padarysiu kaip reikiant..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą