Pasileisti per miesto kelius 300km/h greičiu.
Kad išplauktų visi kontūrai, o šviesos išsilietų lyg vandens užgauta akvarelė.
Senamiesčio vaizdai per greit plaukia. Per lėtai skrenda nakties paukščiai...
Klausantis dainos dingsta visi garsai.. girdisi tik vėjo glamonės, padangų stabdymas, tylus posūkio rodyklytės švytėjimas..
Galvoje tik filosofinės prasmės, nuo kurių mano pasąmonė jau išvargusi.
Norėtųsi viską paprastai paaiškint, sužinoti paskaičius kokią knygą..
O dabar telieka mąstyti ir apgalvoti viską iš naujo, nes niekur atsakymo nėra.
Ir kodėl viskas taip sunku?
Rūkydama žiūriu į dūmus, besiliečiančius su dangumi..
Jie pinasi aplink jaunas padažytas blakstienas.
Per anksti žaidžiame suaugusius, bet tai ir yra jaunystė-suaugę vaikų kailyje.
Malbor gold... Kent Click... Camel blue... Malbor black... kent mentholl...
Pall Mall kazkokstai... taip eina mano dienos..
Viskas derinasi su nakties žibintais, vakaro mėlynu dangum, Monster energetiniu, Vermutu,
saldžiai kvepiančiu likeriu, greičiu, gerom knygom... tyla širdies...
Bet jaučiuos tokia vieniša....
Niekas nesupranta mano minčių... viskas ne taip paprasta..
Parašyti aš galiu, bet gaunu iš draugių atsakymą: "Užtenka liūdėti, nebūk tokia pesimistiška".
Pasakyti aplamai nieko neišeina..
Visi mato ką jaučiu iš akių, dūmų iš burnos sklidimo greičio ir jų kaip skraisčių skridimo taką...
Tiesiog nebėra su kuo užlipt ant stogo, žiūrėt į nakties miestą ir apie tai pakalbėt...
Flyer,
xoxo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą