ACTA

Visi turbūt girdėjot tas naujienas apie internetą.
Nuo šiol jokio piratavimo ar rasistinių "bairių",
nes kitaip, švelniai tariant, patvarkys. jokių paveikslėlių "copy-past'ų".
O kova- NO FACEBOOK.
Dar prieš savaitų tuo abejojau, bet kai žiūrėdama demotivacijas užtaikiau ant puslapio
su raudonu užrašu "deleted by P...(nepamenu kitų 3 raidžių)"-patikėjau.
buvau šokiruota. Bet kuo toliau, pradedu manyti kad taip bus geriau.
be fb žmonės bendraus realybėje ir nuotaikos negadins tos nuotraukos apie kurias jau rašiau.
Failų tvarkymas ir draudimas tik saugos vaikus nuo jų amžiu neskirtos ir draudžiamos informacijos.
Paveikslėlių kopijavimo draudimas-gerai, teks išmokti fotografuoti ir su fotoshopu dirbti pačiai:)
Juk visa kita informacija liks;))

Nors šiaip,
Tiesiog,
Padovanokit man vasarą su pirmąja meile



Šešėliai

Silpna šviesa apšviečia visus kambario linkius..
Kambario šešėliai alsuoja muzikos ritmu...
Krūtinė virpa, nes širdis skandinama ašaromis.
Į veidą trinasi katė, guodžia.
Pro langus matau juodas žvaigždes..
Ant blakstienų atgula pūkai.
Klausau dainos, kurios klausiau tada..
Ji kvepia man žvake..
Primena neleistinus dūmus lovoje gėlių akivaizdoje,
uždraustas svajas
ir akligatvyje pasimetusį mano-tavo žvilgsnį...
Kai tas akordas.......
Krenta lyg dūžtančios stiklinės šukės į plaukus.
per daug galvoje natų..
Visur daugtaškiai,

Tiesiog,
Someone, please, bring me summer, with love...

Flyer,
without wings

Pam pararam!!:)

Pam pararam pam pam!!!
Pagaliau suradau laisvo laiko poilsiui:)
Taip... pusmečio pabaiga jau kitą savaitę ir mokytojai, kaip visada,
duoda šančų "pasitaisyti". Tai yra, kontroliniai 5 dienas iš 5, 7 pamokas
iš 7. Teoriškai, kontrolinių gali būti tik vienas per dieną, bet mokytojai gi išradingi,
jei kas, sako:"koks čia kontrolinis?? Tik savarankiškas darbas". Aišku, pasiteisinimai priklauso nuo aplinkybių,
kontrolinį paverčia ne tik savarankišku, bet ir tikrinamuoju, pakartojimu, diktantu,
lapeliu, žinių įvertinimu, lengvu 10-uku ir visuo kitu. Priklauso nuo nuotaikos:DD
Net linksma daros;) turbūt mokytojai nesupranta, kad tiek kontroliniui, tiek 15 minučių savarankiškam,
mokytis reikia mažiausiai valandą, bet mokiniams tenka su tuo susitaikyti.
dar viena laiko stokos priežastis yra peržiūros. mano mokykloje sustiprinta dailė a klasėje.
Taigi per šią savaitę turiu spėt padaryti dar 4 ar 5 darbus... o jų dar net nesugalvojau...kaip nors...

Šiandien daug prisnigo ir pagaliaugi jaučiasi žiema... Jos taip laukiau, o dabar lyg ir nebežinau ar noriu...
Tiesiog man dabar gana sunku. ne tik dėl pamokų. Kažkas slegia mane iš vidaus.
Galbūt dėl to, kad tiems žmonėms, kurie man visai nerūpi, galiu valandų valandas žiūrėti į akis,
su tokiais sveikinuosi, nes tokius dauguma pažįstu, o tokių, kurie man rūpi, kaip tik gali rūpėti tokiame amžiuje,
vaidinu kad nepastebiu. Nedrįstu net žvilgsnio aukštyn pakelt. kaip pro sieną. Norėčiau kokios draugės paprašyt, kad trenktu su šlapiu maišu, kaip katei, kad atsibusčiau ir išdrįsčiau, bet net ir to...nedrįstu...
Ne, tai ne kvailas susižavėjimas, tiesiog kažkas man viduje kužda, kad jei neišdrįsiu, kažką didelio prarasiu...

I'm just scared.... of wrong way...

Labų naktų
:**

foto

Diena gera kaip reta.
Buvau su drauge ant ledo, "pasitryniau" mieste šiek tiek, grįžusi namo,
pažiūrėjau labai fainą filmą, o po to atvažiavo svečiai. Vienu žodžiu-viskas buvo puiku;)

Manau, dabar beveik visi turi "facebook'ą", sutrumpintai-fb.
Kam jis skirtas?
ogi tam, kad pailsėtum, galėtum bet kada aptari kažką su draugais, o jei turi dar ir savo mažą "bizniuką", kaip juvelyrika ar atviručiu ir piešinėliu paišymas, tai nepakeičiamas daiktas (aišku, kalbu apie nepilnamečius, kurie dar legaliai dirbt negali).
Taigi, ir aš, kaip normalus žmogus, atitrūkimo nuo visko ieškanti internete(blog'as, fb), noriu pamatyti ar surasti kažką kas malonu, bet...
Ne, manęs niekas įžeidinėja nei per socialinius tinklus, nei tikrovėje. Labiausiai nervuoja, kai įsijungi fb
ir visoje bendroje "draugų" sienoje vien visokiausių panų nuotraukos, o šalia dar ir tokie saldūūūūūsssss tekstai kaip:"mieliausia, kai jam išeinant tu paklausi;ar nieko nepamiršai? Ir jis atsako:TAVE<3"...
Nežinau ką jūs  apie tokį nepaaiškinamą merginų elgesį manote, bet aš tuoj apsivemsiu vaivorikšte:s
Geriausia tai, kad tuos nuotraukos ir ..... komentarai sulaukia 40 lik'ų...

Iki:)

Blue blues

Taip, mano gyvenimas pradėjo keistis. Bet ar į gerąją, ar į blogąją pusę...
Man patinka lijundros, dulksnos, lietus, liūtys, audros. Nes tada gali tyliai verkti, niekam nepastebimai, tyliai, visiškoje tamsoje, šaltyje.

My life is like a storm

In my blue lava lamp

Somebody

Jei kas nors galėtų tiesiog pažvelgti man tiesiai į akis ir pamatyti
ne tik jų spalvą, blizgesį ar ašaras, bet sugebėtų įžvelgti visus akių
rainelės kalvus ir siūlus ir mintis, suprastų, kad esu gana chaotiška būtybė...
vienu metu galvoje galvoju naują scenarijų, įrašą savo virtualiame dienoraštyje, prisimenu skaudžius bei linksmus prisiminimus, suku įsivaizduojamą ar galimą dialogą, bei galvoju apie mokslą... ir apie artimuosius, meilę, kurios neturiu, niekada neturėjau...
Taip... Esu liūdnas žmogus. sugebu įžvelgti kas yra gražu, bet kas yra gražu pas mane, manyje, mano gyvenime, kas jame yra "super"-ne...
gal išmokykit mane to??

Dūmai. Jie man visad primindavo prisiminimo gyslas, kaip Harry Potter filmuose:)
Kai deginu smilkalus, šoku su jais žiūrėdama į savo atspindį languose, prisimenu... viską...
Pro akis, kaip prieš mirtį prabėga visas gyvenimas, nuo to ką pamenu iš darželio iki dabar. Neslėpdama nuo savęs net blogiausių prisiminimų. Šokant su ta kvapnia lazdele dažnai nurieda viena ašara ir tuomet palengvėja...
vėl pamirštu tuos senus senus prisiminimus....
linkiu ir jums mokėti kažkaip pailsėti, nurimti, tapti lengviems, iš išorės linksmiems ir ramiems, patiems užbarikaduoti tikrus jausmus, kad kiti nebandytų jums padėti, o viduje tegu lieka ta pati audra, suteikiant jums originalių minčių, įkvėpianti jus , leiskite visam "tam" išeiti su kažkuo gražiu:) 

Gero vakaro
Ir
Saldžių sapnų
^_^

Fly

Nieko nespėju...
Bėgu kniubsčia paskui laiką, bet jis per daug greitas...
Tiek daug nepadariau. Ko dar galėjau tikėtis, kai per visas atostogas miegodavau iki 15 valandos??
ir taip visada būna. Sau šventai pasižadu iškart, atostogų pačioje pradžioje padaryti visus darbus, kad paskutinėmis dienomis galėčiau pasimėgauti... Visada pažado neištesiu..
Visi suaugę sako: "Mokykla labai svarbu. joje moko kaip gyventi, tik jei mokysiesi turėsi gerą ateitį ir linksmą jaunystę." Taip, sutinku, kad mokykla reikalinga, be mokslo geros ateities tikrai neturėsi, bet... Apie mokinimą gyventi-visiškai nesutinku. Vienintelis dalykas kurį ten išmoksti, tai yra velniškai tingėti. Į mokyklą vaikštau tik dėl draugų, jei tiksliau, man tiesiog patinka būti tarp žmonių. Juk mokyklose tiek daug intrigų ir kasdien vis kas nors naujo įvyksta. Na, ir man tikrai rūpi mano ateitis.

Mane kartais užvaldo jausmas kad skrendu. Skrendu ne kaip paukštis, o tiesiog esu nepriklausoma nuo kitų. Ką noriu-tą darau, negirdžiu kitų, nes pati per daug garsiai dainuoju savo melodiją.
Šian man sparnus padėjo išskleisti bene mėgstamiausia mano daina:)

So let's fly...
I don't know where and why,
I just don't care.
You just don't be scared.
Becouse I'm with you
I would not let you fly alone
Through the light's of the night..

Flyer
xoxo

Just ERROR

Gal per daug ir per dažnai kyla noras kažką įrašyti, bet tiesiog dabar
užplūdo ta įžymioji melancholija...

Paviešinu dainą-kaltininką...
Mano ausyse pinasi garsai.. Jų labai per daug dabar. Ir mintys tiesiog eina iš proto. Nutraukusios grandines, surišima su mano tamsiais galvos kampeliais, kur paslepiu tai, ko nelabai noriu prisiminti ar svajones, kurios pasmerktos neišsipildyti, jos dabar lekioja laisvai. Per visus mano vizualizavimo mašinas. Error... Error... Error... bet nieko padėti negaliu. Nei sau, nei savo mechaninei širdžiai. Dėl to myliu muzika. Ji gydo. Skausmingiausiu būdu, bet gydo. Už lango tamsa. Šlykšti tamsa. Ta, kurios atspalvis pilkas, tamsiai pilkas, be jokios rausvos, gelvos, ar melsvos...
Esu uždaryta kalėjime. Namai toli nuo miesto ir tas gadina viską dar labiau...
Linksma-liūdna, linksma-liūdna, spėju mane užpuolė... velnias, reikėjo įsidiegti antivirusinę...

jau pasiilgau to, ko niekada neturėjau. Kaip ir kuriems galams visad skamba galvoje. Tuoj plyšiu pusiau, kaip  vienkartinė nosinė: apgailėtina, panaudota, išnaudota pačios savęs...
Noris sušukt: "OBA!!!!", tam kad atkreipti žvaigždžiu dėmesį, kad nustotų šūdą malti ten aukštai ir pradėtų pagaliaugi šviest, kaip šviečia sesuo Venera.
Prisiskaičiusi visokių horoskopų sakau:"negali visiems šauliams taip nutikti". Aš kitokia, dėl to tikiu, kad jokio visokio tokio nebus. taip, tai kvaila, tikėti aklai tokiais dalykais, bet kartais taip gera, kai horoskope sako, kad kažkas gero bus.

Laikas eiti. Reik vesti mano meilę, šuvą šarpėjų, pasikloti lovą pagaliaugi (pirma iš jos išsiristi), išsivirt kavos, atsidaryt langą, poto užsidegti smilkalą, kuris per 10 metų spėjo apdulkėti ir pradėti mokytis. Būčiau parašiusi "Po galais, liko 2 dienos ir mokykla jau...", bet parašysiu "Pagaliau, po 2 dienų mokykla".

Pagaliau po 2 dienų mokykla, nebebus to gumos tampymo, laukimo paskutinės atostogų dienos kad pasakyti "Ble.... Ryt 2 kontroliniai..."

Gero vakaro visiems,
Tikiuosi, kad jis ir man bus bent šiek tiek geriau,
nei labai blogai...

P.S. Norėčiau būti tokia kaip mano šuo. Kuo daugiau raukšliu-tuo gražesnė skaitoma..

Ledas/Jis

Neseniai grįžau namo. Buvau su drauge Ž ant ledo Akropolyje. Labai smagiai praleidau laiką.
Nė karto nenukritau, nors tikėjausi. Mano manymu, netgi stebėtinai gerai čiuožinėjau. su drauge sumanėm
Išmokt važinėt atbulomis. Aiškinomės pačios ir nieko neišėjo. Atvažiavo senukas, jis pradėjo mus mokyti.
aš gana greit supratau patį čiuožimo principą, bet Ž ne taip sekėsi... buvo toks "kietas" vaikinas ant ledo.
Kuris gerai čiuožinėjo. Ž paprašė kad parodytų kaip reikia čiuožt atgal, tas atsakė: "Na kaip aš tau parodysiu?". Draugė aiškina: "Pačiuožk šiek tiek". Vaikinas pasimetė: "Aš galėčiau paaiškinti, bet lietuviškai kalbėt beveik nemoku.. tik rusiškai..". "Tai mano draugė puikiai rusiškai supranta' Ž parodo pirštu į mane. Rusiškai moku, nes gyvenau Naujininkuose kai buvau maža ir 3 metus lankiau rusų darželį. Vaikinas visai sumišo: "Ne, ne, ne... Aš moku tik prancūziškai..." Mes viską supratom, padėkojom ir nučiuožėm tolyn.
aš manau, kad jis pats nemokėjo atgal čiuožinėti, bet norėjo padaryti mums įspūdį. Veltui, nes jis buvo labai baisus...:))

Praitame įraše rašiau apie paneles... Aš nesmerkiu tų šviesiaplaukių, tiesiog išreiškiu savo nuomonę. Nenoriu jų žeminti ar sukelti įspūdį, kad jos visai jau.... Nes neseniai ir aš norėjau tokia būti, tiesiog dabar pradedu mąstyti kitaip:)

naktį buvau įkvėpta mėnulio, šviečiančio pro veliuksą(langą stoge) tiesiai į mane, sugalvojau eilėraštį be pavadinimo. tikiuosi kam nors jis patiks;)

Tyla...
Ir norai
Pakabinti ant blakstienų galų.

Prisiminimai
Sučiaupti burnoje,
Svajonės saugomos
Plaukuose... 

Burnos gale
Vis dar jaučiu
tavo balsą.
Akyse regiu
Tavo žodžius,
Plaukiančius virš žemės
Debesų pūkais..

Norėčiau girdėti,
kaip įsijungia visos miesto lempos
Tau būnant šalia.
Norėčiau pajusti savyje
Įsijungiant visas svajones,
Lyg būtų išgiedotos
Albinosės sniegenos.

Plaukuose gervių plunksnos,
Primenančios vasarą,
Pieštukas,
Su kuriuo ant sąsiuvinio krašto
Rašiau tavo vardą tada,
Ir teptukas,
Išdažęs visą A2 lapą juodai,
Tau parašius:

                                                                                                                            "Man nesvarbu..."

geros dienos,

xxx

Takda

Seniau, seniau...
Išgirdus šiuos žodžius visad prisimenu tėvo jaunystės fotografijas. Nespalvotas,
kuriose nesimato smulkmenos, kaip šiukšlės ar akmenukai. Tik nuotaikos. Viskas atrodo perdėm romantiška, juk "pankai" buvo...
dabar jaunimas nebėra toks dvasiškas. Visiem rūpi daiktai ir pinigai. Aišku, ir anais laikais tai rūpėdavo, bet tada, jei neturėdavai džinsų, bandydavai pasisiūti pats, o dabar... galėtum, bet nepajėgsi pasiūti tokių, kuriuos pardavinėja "Beashkoj" ar "Zaroj", "Mango" parduotuvėse. Nors ir koks žmogus būtų nuoširdus ir mielas, jei neatitinka dabartinio stiliaus, jis NIEKADA neturės tikrų draugų. Prisipažinsiu, net ir aš su tokiu žmogumi nedraugaučiau, nes tada ir aš tapčiau "atšyta". grubus žodis, vartojamas šiuolaikinių paauglių. Visos kartos turi savo bruožus. Vieni buvo "disko", kiti "hipiai", treti "pankai", o mes?? Dabar rasi visų: "gotų", "pankų", "emo", "baikeriu", "retro", "forsų", "skinų", "tiesiog", "kompiuterastų" ir "nobody"(kurių niekas nepriima niekur).
ir aš nebegalėsiu savo vaikams pasakyt, kaip tėvai man dažnai kartoja: "Ooooo... Kai buvau jauna, visas Vilnius buvo pankai...". Tiesiog pasidarė daug sunkiau. Nes visi draugais vadina tuos, kurie gali duot kažkokios naudos, tarkim, kviečia į savo "plotus" ar supažindina su kokiu nors žmogumi.
Reikia daugiau nuoširdumo. jo trūksta. Nuoširdumo ir tvirtos tikrovės. Todėl ir nusprendžiau, kad laikas nusiimti kaukes. Nebėra kam įtikti. Nebegalėjau to sau leisti. Atėjo laikas sau pasakyti:" Nu ir kas, kad tos mergos nepripažins manęs, kai apsirengsiu taip, kad nebesimatys figūros, nu ir kas, kad susirišiu plaukus bet kaip ir nebebūsiu kaip visos "merga-su-ištiesintais-nuskalbtais-plonais-peroksidiniais-ilgais-palaidais-plaukais".
Įdėsiu nuoširdumo, įpūsiu draugiškumo, nupiešiu sąžiningumą gyvenimo lape ir nusiimsiu kaukę iš dabartinio jaunimo Venecijos Kaukių baliaus.
Siūlau tą patį padaryti ir jums:)

Iki kito įrašo;))

Pam param:))

Kai tik pasiryžau viską iš širdies, viskas kaipmat pagerėjo.
rašiau, kad su viena drauge susipykau. ji pabandė vaidinti kad nieko neįvyko ir tai mane labai įžeidė.
Tada ji ėmė atsiprašinėt ir aš jai atleidau. Kita mergina, draugė mano geriausios draugės, pakvietė mane ryt ant ledo. ir aš ruošiuosi eiti;)

kiekvienas turim norus. tokius kuriuos norim įgyvendinti bet kokiais būdais. ir kartais būni taip arti savo tikslo, ir dažnai tiesiog pasirenki ne tą variantą:(. tenka viską pradėt iš naujo.. man taip labai dažnai būna. netenku kantrybės ir paskubu, o būtų užteke palaukt dar 2 dienas... gal tada turėčiau tai, ko LABAI troškau. Apie ką ilgai ilgai svajojau.. Bet kai pradėjau viską iš naujo, supratau, kad mano "trokštamas" yra kaip tik tokio tipo žmogus, kurių labai nemėgstu.. Kartais vis pasvajoju apie tai kas galėjo būti.. Kartais net apsiašaroju jį prisiminus. Tai labai skaudina. Buvau visai palaužta, visus 11 metus, bet dabar jau 12 ir nebesiruošiu ėl jo liūdėti, nes jis nevertas mano dėmesio:)

That's it,
Bye:)

Nauja

Nauji metai.... tikėjausi bent jau geros pradžios, bet.
Viena klasiokė, su kuria bendrauju visus šiuos (ta prasme, 11 metus) pakvietė į
savo gimtadienį merginą, kurią man nuoširdžiai apkalbinėjo, o manęs ne...
kvailoka priežastis vadinti naujų metų pradžią nevykusia.. Bet yra dar viena priežastis, verčianti
mane taip jaustis. geriausia mano draugė supyko už tai, kad nepastebėjau jos sms!!!
Nusprendžiau, kad man px(atsiprašau už šį negražų išsireiškimą, bet tik taip galiu pavadint mano
nuosprendį) ant draugių. Visąlaik primetinėja man savo tiesas, o kai apsirengiu ne taip kaip jos, ar galvoju
kitaip, iškart susilaukiu  replikų "kaip tu taip gali, nusileidai iki TO LYGIO". Kad bent jau suprasčiau koks
jų tas TOKS LYGIS yra..:)

Šiek tiek apie mane:

Esu 9-okė, užvaikyta kitų. Stengiuos elgtis taip, kad manim niekas nesibaisėtų ir manytų kokia
kulturinga esu, o kartais taip noris kažką blogo padaryt, noris tiesiog būti savimi..

Šiemet:
Nusprendžiau imtis ko nors naujo ir įdomaus, ale, susikurti "blogą",
būti tik savimi, susirasti naujų draugų, pasiūsti niekam tikusius žmones tolyn ir kt.

Man patinka:
žiauriai siauri džinsai, dideli megztiniai ir maikės (kitaip vadinami maišais), labai trumpi šortai,
hipių juostelės ant galvos, visai netvarkingas kuodas, į kurį būna prikišta teptukų ir pieštukų
(gali atstoti penala:D). Labiausiai patinka vidurvasario dienos 22.00 valanda vakaro. kai visur tamsu, o dangus LABAI mėlynas. dar patinka senamiestis:))

That's all,
Good night:))