Jei kas nors galėtų tiesiog pažvelgti man tiesiai į akis ir pamatyti
ne tik jų spalvą, blizgesį ar ašaras, bet sugebėtų įžvelgti visus akių
rainelės kalvus ir siūlus ir mintis, suprastų, kad esu gana chaotiška būtybė...
vienu metu galvoje galvoju naują scenarijų, įrašą savo virtualiame dienoraštyje, prisimenu skaudžius bei linksmus prisiminimus, suku įsivaizduojamą ar galimą dialogą, bei galvoju apie mokslą... ir apie artimuosius, meilę, kurios neturiu, niekada neturėjau...
Taip... Esu liūdnas žmogus. sugebu įžvelgti kas yra gražu, bet kas yra gražu pas mane, manyje, mano gyvenime, kas jame yra "super"-ne...
gal išmokykit mane to??
Dūmai. Jie man visad primindavo prisiminimo gyslas, kaip Harry Potter filmuose:)
Kai deginu smilkalus, šoku su jais žiūrėdama į savo atspindį languose, prisimenu... viską...
Pro akis, kaip prieš mirtį prabėga visas gyvenimas, nuo to ką pamenu iš darželio iki dabar. Neslėpdama nuo savęs net blogiausių prisiminimų. Šokant su ta kvapnia lazdele dažnai nurieda viena ašara ir tuomet palengvėja...
vėl pamirštu tuos senus senus prisiminimus....
linkiu ir jums mokėti kažkaip pailsėti, nurimti, tapti lengviems, iš išorės linksmiems ir ramiems, patiems užbarikaduoti tikrus jausmus, kad kiti nebandytų jums padėti, o viduje tegu lieka ta pati audra, suteikiant jums originalių minčių, įkvėpianti jus , leiskite visam "tam" išeiti su kažkuo gražiu:)
Gero vakaro
Ir
Saldžių sapnų
^_^
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą